Dirbtinio intelekto web svetainės ir gidas
Dirbtinio intelekto raidos istorija
Dirbtinio intelekto istorija prasidėjo 1956 m. Dartmuto konferencijoje, kurioje John McCarthy, Marvin Minsky ir kiti mokslininkai pirmą kartą įvardijo „Artificial Intelligence“ kaip atskirą mokslo kryptį. Tuo metu vyravo optimizmas – manyta, kad žmogų pranoksiantis intelektas gali atsirasti per kelis dešimtmečius.
1960–1970 m. dominavo simbolinis DI. Sistema, žinanti taisykles, turėjo spręsti logines užduotis. Sukurti pirmieji ekspertų modeliai, tokie kaip „MYCIN“ medicinoje. Tačiau šis požiūris sustojo ties realaus pasaulio sudėtingumu – taisyklių kiekis augo greičiau nei jas buvo įmanoma suvaldyti.
1980–1990 m. DI patyrė vadinamąsias „žiemas“. Rezultatai neatitiko anksčiau keltų lūkesčių, todėl finansavimas mažėjo, o kompiuterių galia buvo per silpna sudėtingiems modeliams. Vis dėlto būtent šiuo laikotarpiu tvirtėjo neuroninių tinklų teoriniai pagrindai – idėjos, kurios vėliau tapo šiuolaikinio gilaus mokymosi branduoliu.
2000–2012 m. įvyko lūžis: atsirado galingesni procesoriai, didžiuliai duomenų rinkiniai ir praktinė motyvacija. Kompiuterinė rega, kalbos atpažinimas ir mašininis vertimas pradėjo sparčiai gerėti. Lemiamas šuolis įvyko 2012 m., kai „AlexNet“ giliai neuroniniai tinklai pribloškė pasaulį, laimėję „ImageNet“ konkursą.
2017 m. pristatytas „Transformer“ architektūrinis modelis pakeitė viską. Jis tapo pamatu šiandienos didiesiems kalbos modeliams. 2018–2020 m. pasaulį pasiekė BERT, GPT-2, GPT-3 ir kitos sistemos, parodžiusios, kad kalbą galima apdoroti ne tik kaip tekstą, bet ir kaip žinių struktūrą.
Nuo 2022 m. prasidėjo generatyvinio DI era. GPT-4, Claude, LLaMA, Midjourney, Stable Diffusion ir kiti modeliai įgalino tekstų kūrimą, vaizdus, video, kodą, muziką ir autonomines agentų sistemas. DI tapo ne eksperimentu, o kasdienio darbo įrankiu, keičiančiu ekonomiką, kūrybą ir programavimą.
Šiandien DI evoliucija vyksta rekordiniu greičiu. Modeliai tampa ne tik didesni, bet ir gilesni – jie analizuoja, planuoja, kuria daugiažingsnį mąstymą ir gali atlikti sudėtingus procesus be žmogaus įsikišimo. Gilus tinklas pats „sukuria“ vidines taisykles apie pasaulį – ne rankomis užrašytas, bet išmoktas. Tai ir yra esminė šiuolaikinio DI revoliucijos priežastis. Tai jau nebe tik technologija, o naujos skaitmeninės civilizacijos pamatas, kurio vystymą mes matome realiu laiku.
